PLAS 22 MÉ
Pwojé politik Émé Sézè
« Matinitjé, sonjé », estati Latrénel-la, doubout pou gloriyé konba pep Matinik. Sé Émé Sézè ki mandé Koko René Koray, an awtis Matinitjé, fè difason pou montré ki manniè sé esklav-la pran chimen libèté.
Lidé nef-la lavil Fodfwans lan té trapé a 22 Mé 1971 bien fè travay-li. Mè-a, Émé Sézè, nonmen jou-tala « Jounen limè », an jou oti ni manmay lékol ni anplwayé lakomin, ni jan Fodfwans menm pa té ka travay. Sendika ouvriyé ek sendika lédikason mété rikonésans jounen-tala anpawmi konba-yo.
Si, douvan lézom, Sézè koupé riban batenm estati-tala, sé pou listwa viré pran plas-li ki ta'y la ek di tout sé moun-lan yo té rann esklav la oti gaoulé-yo wouvè chimen libèté, oti konba-yo raché ladélivrans : « lonnè épi respé ».
Pasaj diskou batenm Émé Sézè (1971)
« Ében, Matinitjez é Matnitjé, mi évènman-an nou ka fété jòdi-a oti estati Koko René-Koray la ki ka brennen tjè-nou an ka gloriyé : an libèté éti sé pa ba'y yo ba'y, an libèté éti pou raché'y moun goumen o-denié-san ; an libérasion yo pa aksepté ladjé, mé oti moun lévé-doubout-vansé-anlè'y pou genyen'y.
Ek aktjelman, gadé estati René-Koray la : sé an fanm, an négrès, pétet sé Matinik, ki la ka soutjenn yich-li ki blésé si sé pa mò i mò épi an lanmen, é i ka lévé an zam épi lot lanmen'y lan : i pa ka pléré, i ka goumen. »
Oliwonaj
Twa larivié, twa senbol
Estati-a asou plas 22 mé, pa koté Latrénel, kawtié popilè Fodfwans, ek Émé Sézè batizé'y le 22 mé 1971.
I ka rété an mitan twa larivié — larivié Jan-Jak Wouso, boulvar Patris-Lumumba épi larivié Jérar-Nouvet. Twa larivié, twa senbol : panmsé révolisionnè, aksion révolisionnè kont kolonyalis, épi lajénès matir, viktim brital pep kolon.
Padavwa 22 mé 1848 : « An trantan, kat oben senk gawoulé négrès. » Émé Sézè, ka mété Chelchè pawole-li, ka rapélé nou liberté pa té ba yo, sé esklav-la menm ki raché'y, malgré dékré 4 mas épi 27 avril 1848 ki té lé fè-yo atann.
Koko René-Koray, kréatè-a
Jozef René-Koray dénonmen Koko (1932-1998) ka wè kò'y déja pou yonn kon an potjé, an séramis, ki enmen chèché, testé mofwazaj lamatjè : bwa, latè… fè antravè tout kalté pas i pé pasé.
Kréyatè angajé, révolté, Koko René-Koray oti listwa kolonial Matinik kité mak an nanm-li é ki goumen pou pep-li vini lib, pwopozé an ziétaj toutafetman nef asou labolision lesklavaj : an négrès ka lévé an zam !
I ka boulvèsé zimaj kolonial moun ni labitid wè, lè i ka chwézi mété douvan douvan an madanm… an manman. Sé listwa'y ki ta'y ki ba'y lidé-tala, gadé i gadé manman'y goumen touléjou pou ba'y manjé ek ba'y an édikason.

Pies awtisik-la
Matinitjé, sonjé — estati pou sonjé (1971) an fè soudé flijé anlè an mòso masonn. 500 × 100 cm. Pies a Jozef René-Koray dénonmen Koko (1932-1998).
Sé an « gran négrès » (in diskou Émé Sézè fè le 22 mé 1971), ki ka maché dwet douvan'y, ka lévé an zam toupandan i ka soutienn yich-li a ki blésé oben mò.
Flijé an mitan an masonn rech ki rikouvè épi krépi, mosò fè ek plak nwè yonn anlè lot… la ni an kò megzoklet men vayan, awmé ek djérié. I ka tijé adan razié-a i té ka séré adan'y lan, pou volé anlè libèté'y.
Lespri djérié travay awtistik Koko a ka pwan fos-li adan sé mòso fè filé ek pwenti a i sèvi a. Menm manniè, sé jes la ka fè-nou konprann sé vansé épi goumen ki ni.
Koko René-Koray, lè i sinié bidim piès travay-tala, ki sé an lantoupriz estétik filé, ki plen lafos ek lavi, ki benyen senbol, sé té an manniè pou fè moun konprann aksion politik Émé Sézè, wèklè'y ek éfò i fè pou pòté anlè sa ki goumen pou diyité nonm.