Sòté nan kontni-an
Mémoryal 22 Mé 1848 pa Koko René-Koray, Plas 22 Mé, Latrénel

PLAS 22 MÉ

Pasaj diskou batenm Émé Sézè (1971)

« Ében, Matinitjez é Matnitjé, mi évènman-an nou ka fété jòdi-a oti estati Koko René-Koray la ki ka brennen tjè-nou an ka gloriyé : an libèté éti sé pa ba'y yo ba'y, an libèté éti pou raché'y moun goumen o-denié-san ; an libérasion yo pa aksepté ladjé, mé oti moun lévé-doubout-vansé-anlè'y pou genyen'y.

Ek aktjelman, gadé estati René-Koray la : sé an fanm, an négrès, pétet sé Matinik, ki la ka soutjenn yich-li ki blésé si sé pa mò i mò épi an lanmen, é i ka lévé an zam épi lot lanmen'y lan : i pa ka pléré, i ka goumen. »

Oliwonaj

Twa larivié, twa senbol

Estati-a asou plas 22 mé, pa koté Latrénel, kawtié popilè Fodfwans, ek Émé Sézè batizé'y le 22 mé 1971.

I ka rété an mitan twa larivié — larivié Jan-Jak Wouso, boulvar Patris-Lumumba épi larivié Jérar-Nouvet. Twa larivié, twa senbol : panmsé révolisionnè, aksion révolisionnè kont kolonyalis, épi lajénès matir, viktim brital pep kolon.

Pou plis enfomasion
Plas 22 Mé an mitan twa larivié — estati-a gadé an basou
Détay chenn kasé — 22 mé 1848
Le 22 mé 1848, atè Sen-Pyè, pep esklav la lévé-doubout. Le 23 mé 1848, gouvenè Rostoland aboli lesklavaj Matnik.

Padavwa 22 mé 1848 : « An trantan, kat oben senk gawoulé négrès. » Émé Sézè, ka mété Chelchè pawole-li, ka rapélé nou liberté pa té ba yo, sé esklav-la menm ki raché'y, malgré dékré 4 mas épi 27 avril 1848 ki té lé fè-yo atann.

Pies awtisik-la

Matinitjé, sonjé — estati pou sonjé (1971) an fè soudé flijé anlè an mòso masonn. 500 × 100 cm. Pies a Jozef René-Koray dénonmen Koko (1932-1998).

Sé an « gran négrès » (in diskou Émé Sézè fè le 22 mé 1971), ki ka maché dwet douvan'y, ka lévé an zam toupandan i ka soutienn yich-li a ki blésé oben mò.

Flijé an mitan an masonn rech ki rikouvè épi krépi, mosò fè ek plak nwè yonn anlè lot… la ni an kò megzoklet men vayan, awmé ek djérié. I ka tijé adan razié-a i té ka séré adan'y lan, pou volé anlè libèté'y.

Lespri djérié travay awtistik Koko a ka pwan fos-li adan sé mòso fè filé ek pwenti a i sèvi a. Menm manniè, sé jes la ka fè-nou konprann sé vansé épi goumen ki ni.

Estati Matinitjé, sonjé — détay madanm awmé
Pies awtisik-la asou plas-la, gadé an gran
An lanné 2023, Lanméri ritapé pies awtistik la sé moun Latrénel la kontan an.

Koko René-Koray, lè i sinié bidim piès travay-tala, ki sé an lantoupriz estétik filé, ki plen lafos ek lavi, ki benyen senbol, sé té an manniè pou fè moun konprann aksion politik Émé Sézè, wèklè'y ek éfò i fè pou pòté anlè sa ki goumen pou diyité nonm.

Dékouvè lézòt sit